Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Turizmas>Lietuvos vidaus turizmas: geografinis aspektas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos vidaus turizmas: geografinis aspektas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546
Aprašymas

Įvadas. Tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo metodai. Ankstesnių tyrimų analizė. Turizmo ir turisto samprata. Turizmo rūšys. Lietuvos rekreaciniai turizmo ištekliai. Lietuvos vidaus turizmas: geografinis aspektas. Lietuvos rekreacinių turizmo išteklių regioninė apžvalga. Vidaus turistų apimtys ir pagrindiniai srautai Lietuvoje. Teminiai turizmo keliai Lietuvoje. Turizmo plėtotės perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai. Anotacija. Summary. Kursinis ir PowerPoint pristatymas (11 skaidrių).

Ištrauka

Turizmo augimas XX amžiuje tapo vienu pagrindinių ekonomikos ir visuomenės fenomenų. Pastaruosius 50 metų turizmas vystėsi stulbinančiu tempu ir tapo pasauline pramonės šaka.
Turizmas yra daugelio disciplinų objektas (psichologijos, geografijos, ekonomikos ir kt.). Apibrėžti turizmo sąvoką yra sudėtinga, kadangi tai įvairių sudedamųjų dalių mišinys: elgsenos, gamtos ir kultūros išteklių, transporto tiekėjų, apgyvendinimo ir kitų paslaugų, vyriausybės politikos ir reguliacinės sistemos, jų tarpusavio bendradarbiavimo.
Turizmas gali būti suvokiamas įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaka, teikianti paslaugas keliautojams; sociogeografinis reiškinys, išreiškiamas žmonių srautais tiek šalies viduje, tiek už jos sienų; kolektyvinė arba individuali patirtis, sąlygota įvairių motyvų ir tikslų: poilsio, verslo, sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto ar autentiškumo ieškos (Lomine, 2007; Holloway, 2006). Tai yra viena iš svarbiausių galimybių išsaugoti ir plėtoti šalies ir atskirų regionų kultūrinį identitetą bei savitumą, panaudojant gausius šalies kultūros ir gamtos išteklius.
Pati "turizmo" sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos "tornos" bei lotynų – "tornare", reiškiančių ratą ar ciklą ir priesagos "-izmas", apibūdinančios teoriją, procesą ar būseną. Šis žodis reiškia, kad vykstama iš vienos vietos į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Kaip terminas jis atsirado XIX a. pabaigoje ir reiškė keliavimą, kuris yra pats sau tikslas – dėl smalsumo, savo malonumo ir nieko neveikimo. Šiuolaikiniai turizmo apibrėžimai yra įvairūs, jie skirstomi į ekonominius, charakterizuojančius turizmą kaip verslą ir pramonę, techniniai – suteikia informacijos statistikai ir įstatyminei bazei, holistiniai – turizmą traktuoja kaip visumą ir stengiasi integruoti kitus. Turizmas kaip tikslinga įvairių visuomenės grupių veikla apjungia kelionių organizavimą bei svetingumo pramonęMasinio turizmo pradininkas buvo anglas Thomas Cook‘as (1808-1892), kovojęs prieš alkoholizmą. 1841 m. jis suorganizavo blaivininkų ir besigydančiųjų nuo alkoholizmo kelionę į Lafborą. Vėliau Cook‘as oficialiai registravosi kaip kelionių agentas ir pradėjo organizuoti įvairias pažintines keliones traukiniais. Nuo 1845 m. pradėjo organizuoti komercines keliones, rūpindamasis bilietais, nakvyne, maitinimu, pramogomis.
Lietuvoje turizmo pradininku laikomas Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis (1549-1616), kuris kaip piligrimas 1582–1584 m. keliavo po Siriją, Egiptą, Palestiną ir patirtus įspūdžius aprašė knygoje "Kelionė į Jeruzalę".
Didelę įtaką turizmui turi įvairūs gamtos (klimatas, kalnai, paplūdimiai ir kt.), kultūros (meno, mokslo vertybės) ir socialiniai (svetingumas, sveikatos saugumas) ištekliai. Turizmui plėtoti reikia ir tam tikrų saugumo garantijų.
Vieningos turizmo klasifikacijos nėra. Skirtingi tyrinėtojai pateikia skirtingas klasifikacijas bei tipus. Pavyzdžiui Theobald (2007) išsikria tokius turizmo tipus: vietinis – rezidentai lanko savo šalį; atvykstamasis – nerezidentai keliauja tam tikroje šalyje; išvykstamasis – rezidentai keliauja į kitą šalį.
Turizmo paslaugų teikimo vyksme išskiriamos (Žalienė I. ir kt., 2002): turizmo formos, turizmo rūšys, turizmo formų įvairovė.
Turizmo forma susijusi su šalies sienos kirtimu. Pagal šį požymį išskiriamos dvi turizmo formos: vidaus ir tarptautinis.
Vidaus turizmas – tai turizmas savo šalies ribose. Jis nesusijęs su važiavimu per valstybės sieną. Vidaus turistas įprastą aplinką pakeičia nedaug (kalbos, tradicijų, įstatymų, pinigų atžvilgiu).
Tarptautinis turizmas – tai turizmas į kitas šalis. Jis būna atvykstamasis ir išvykstamasis.
Šiuo metu turizmo plėtrą Lietuvoje riboja tokie veiksniai, kaip sezoniškumas, per
maža laisvalaikio veiklos įvairovė, nepakankamai išvystytos apgyvendinimo paslaugos visoje Lietuvoje, nepakankama turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacija, išlieka poreikis parengti aiškias nacionalines ir regionines turizmo propagavimo (reklamavimo) strategijas.
Šio darbo pagrindinis tyrimo objektas yra vienas iš turizmo grupių segmentų – vidaus turizmas, lankomiausi, palankūs turizmui Lietuvos objektai, teminiai turizmo keliai, vidaus turistu apimtys ir pagrindiniai srautai. Šis darbas svarbus tuo, jog vidinio turizmo būklė Lietuvoje labai mažai tyrinėta, o šio turizmo sektoriaus poveikis šaliai išties labai didelis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-31
DalykasTurizmo kursinis darbas
KategorijaGeografija >  Turizmas
TipasKursiniai darbai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai60 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis2.44 MB
AutoriusIneta
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2010 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasS. Vaitekūnas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos vidaus turizmas geografinis aspektas [speros.lt].doc
Microsoft PowerPoint Kursinio darbo pristatymas [speros.lt].ppt
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-10-04 IP: 188.69.225.252
    mergina sako

    kaip destytojas? normalus?

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 45 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • S. Vaitekūnas
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą