Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Turizmas>Kaimo turizmo plėtros galimybės Pajūrio regioniniame parke
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kaimo turizmo plėtros galimybės Pajūrio regioniniame parke

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566676869
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos saugomų teritorijų istorinė apžvalga. Pajūrio regioninio parko fizinė – geografinė apžvalga. Geografinė padėtis. Reljefas. Dirvožemis. Klimatas. Augmenija. Gyvūnija. Vandens telkiniai. Pagrindinės gamtinės vertybės. Pajūrio regioninio parko teritorijos istorinė apžvalga. Pajūrio regioninio parko kultūrinis paveldas. Veiklos Pajūrio regioninio parko teritorijoje reglamentavimas. Pajūrio regioninio parko teritorinis suskirstymas. Pajūrio regioninio parko urbanizacija. Pajūrio regioninio parko infrastruktūra. Pajūrio regioninio parko rekreacinės zonos ir jų plėtros galimybės. Pajūrio regioninio parko lankomiausios teritorijos ir jų plėtros galimybės. Kaimo turizmo sodybų įkūrimo galimybės Pajūrio regioniniame parke. Agroturizmo plėtros galimybės Pajūrio regioniniame parke. Pajūrio regioninio parko išorinės aplinkos poveikio kaimo turizmo plėtrai analizė. Pajūrio regioninio parko vidinės aplinkos poveikio kaimo turizmo plėtrai analizė. Išvados. Pasiūlymai.

Ištrauka

Darbo vieta:
Pajūrio regioninio parko teritorija.
Darbo objektas:
Kaimo turizmo plėtros galimybės Pajūrio regioniniame parke.
Aktualumas:
Pajūrio regioninis parkas - tai Lietuvos Baltijos pajūrį reprezentuojanti teritorija, esantis tarp vieno populiariausio šalyje kurorto Palangos ir trečiojo pagal dydi pramoninio miesto Klaipėdos. Šis parkas - tai draustiniai, rezervatai, saugantys žemyninio pajūrio kraštovaizdžio gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus. Jis unikalus Lietuvos kampelis, savitas savo kraštovaizdžiu, kuriame kiekvienas gamtos ir žmogaus žingsnis buvo įspaustas lys pėda šlapiame pakrantės smėlyje: tai net prieš 10 - 15 tūkstančių metų atsitraukiančio ledyno, stūksojusio Lietuvos pajūryje, suformuotas moreninis gūbrys, dabar vadinamas "Olando kepurę" (24 m virš jūros lygio iškilęs kalnas, nuolat ardomas bangų mūšos ir pastoviai formuojantis 20 - 22 m pajūrio skardį - orientyrą jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar); tai ledyninės kilmės ežerai, Kalotės ir Plazės (pastarasis tyvuliuoja vos už poros šimtų metrų nuo jūros kranto); tai senovinės Litorinos jūros kranto fragmentai su natūraliai susiformavusiomis smėlio kopomis. Parko teritorija eina paukščių migracijų keliai, čia žiemoja ir peri dešimtys tūkstančių vandens paukščių. Be to tai stirnų, rudųjų lapių, kirstukų, ir kitų žvėrelių buveinė bei prieglobstis vis rečiau mūsų šalyje aptinkantiems bebrams, retų rūšių šikšnosparnių šeimų namai. Parko jūros pakrantę yra pamėgę ir ruoniai. Smėlio kopose, laukuose ir miškuose auga net 138 retų augalų rūšių, daugelis iš jų yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pajūrio regioninis parkas - tai ne vien tik išlikusios unikalios augmenijos ir gyvūnijos buveinė. Vaikščiojant ar važiuojant dviračiais parko įrengtais rekreaciniais pažintiniais keliais neišvengiamai prisiliesim prie šio krašto istorijos, pajusime dar, rodos, šiltus kiekvienos epochos, laikmečio pėdsakus: šiltą senųjų kuršių žvejų trobesiuose besikūrenantį ugniakurą, senose karčemose išgirsim belėbaujančius pirklius ir elgetas, ir kaip šaltas vėjo gūsis persmelks karų ir prievartos beprasmybė.
Į šią regiono teritoriją, rodos, sudėta visa Lietuvos istorija su jos klystkeliais ir laimėjimais, su visu savo grožiu ir atgrasumu. Jos skausmus ir džiaugsmus nugairino pakrantės vėjai, išskalavo jūros bangos, kad dabar, atėję prie kiekvieno istorinio puslapio pajustumėme lietuvių liaudies etnografijos spalvingumą ir beveidžio komunizmo abejingumą.
Visą tai ką per šimtmečius savyje yra sukaupęs Pajūrio regioninis parkas, šiandien dienai mes tai įvardijam begaliniaias rekreaciniais ištekliais. Tinkamai juos naudojant, saugant trapia pajūrio kraštovaizdžio ekosistemą čia galima patirti neišdildomų įspūdžių poilsiaujant.
Turistų antplūdis į šį regioną kasmet vis gausėja, vis daugiau Lietuvos gyventojų atrandą šį unikalų kampelį, kuriame tikis kokybiško poilsio. Džiugu, kad grimzta praeitin vadinamasis "laukinis turizmas", vis daugiau žmonių pastangų yra dedama, kad rekreacija gamtoje būtų suderinta su jos vertybių išsaugojimu ateičiai. Tam tikslui įrengiamos poilsiavietės, kempingai, neilgi pėsčiųjų bei dviračių takai.
Nors pajūrio zona visada buvo ypatingas regionas, kuriam skiriama daug mokslininkų, projektuotojų bei naudotojų dėmesio, o pajūrio teritorijos, turinčios gamtinę bei kultūrinę vertę, yra unikalios šalies mastu, gamtinis turizmas čia yra kol kas tik pradedamas. Artimoje ateityje yra siekiama sukurti pirmuosius gamtinius – rekreacinius plotus, kaimo turizmo sodybas.
Parke iš viso yra 162 sodybos – tai pavieniai vienkiemiai ir nedideli kaimai. Bet ne žiūrint visų Pajūrio regioninio parko teikiamų privalumų rekreacijai, įregistruotų ir kaimo turizmui pritaikytų sodybų čia nėra. Vietos gyventojai sezono metu tiesiog apgyvendina poilsiautojus savo namuose, privačios rekreacijos ir turizmo įmonės teikia tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, tačiau šių paslaugų kokybė dažnai būna nepatenkinama, o turizmo informacinė sistema yra labai menka.
Problema:
• Kaimo turizmo plėtrą šiame regione itin stabdo nepatenkinama gyvenamosios aplinkos kokybė, žema kaimo žmonių kvalifikacija bei bendravimo kultūra.
• Pajūrio regioninio parko veiklą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų bei kitų teisinių aktų yra daug ir paprastiems kaimo žmonėms jie yra painūs.
• Pajūrio regioniniame parke yra silpnai išvystyta turizmo infrastruktūra.
Hipotezė:
Pajūrio regioniniame parke gyvenamosiose zonose reikia skatinti kaimo turizmą, būtina išsaugoti žmogaus sąlytį su gamta bei Lietuvos kultūros paveldą, taip užtikrinant jo perdavimą ateities kartoms. Vien tik regiono apsauga, nesudarant galimybių pažinimui, netenka prasmės. Gamtosaugos ir rekreacinės plėtros tikslų suderinimas - tai darna kurios šiuo metu yra siekiama skatinant vietinių gyventojų domėjimąsi kaimo turizmo plėtra, o taip pat ūkininkų švietimu, kuris užtikrintu kokybišką poilsiautojų aptarnavimą pateikiant savo paslaugas bei ūkininkavimo galimybes saugomose teritorijose.

Darbo tikslas:
Išanalizavus Pajūrio regioninio parko gamtinius bei kultūrinius resursus, o taip pat šios teritorijos veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, parengti kaimo turizmo plėtros galimybių šioje teritorijoje studiją.
Uždaviniai:
1. Aprašyti Pajūrio regioninio parko teritoriją.
2. Aprašyti ir įvertinti Pajūrio regioninio parko kultūrinius ir gamtinius resursus.
3. Apžvelgti Pajūrio regioninio parko teritorijos veiklą reglamentuojančius įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus.
4. Aprašyti ir įvertinti dabartinę Pajūrio regioninio parko situaciją.
5. Įvertinti gyvenviečių galimybes plėtoti kaimo turizmą.
6. Apžvelgti ūkininkavimo galimybes Pajūrio regioniniame parke.
7. Aprašyti kaimo turizmo ateities perspektyvas Pajūrio regioniniame parke. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-04
DalykasTurizmo diplominis darbas
KategorijaGeografija >  Turizmas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis67 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis119.37 KB
Autoriusneringa
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasE. Jurkus
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasVerslo fakulteto Kretingos skyrius
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kaimo turizmo pletros galimybes Pajurio regioniniame parke [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 67 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • E. Jurkus
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą